Skelbimai: Apie uodus ir erkes

Atėjus šiltąjam periodui, atbunda ne tik augmenija, bet ir „judantis“ pasaulis.
Žmonės perka mišką ir kerta malkoms medžius, kiti dažniau traukia į gamtą – sodus, prie ežerų ar tvenkinių.
Žavi bundanti gamta, žydintys sodai, kvepianti žolė. Žolę būtina pjauti dažnai (žoliapjovių galima rasti alioskelbimai.lt) daugiau pasiskaityti ir rasti galite čia:
Tačiau su malonumais atbunda ir pavojai, kurie dažnai gali būti labai rimti.

Uodai
Lietuvoje uodų populiaciją nulemia drėgno klimato sąlygos. Kaip žinia uodai mėgsta
drėgnas paunksmes, lapuočių augmeniją, tankius krūmynus. Dažniausiai veisiasi stovinčio ir
lėtai tekančio vandens telkinio pakrantėse. Patelės sudeda per vieną kartą 200-300 kiaušinėlių.
Uodai kėsinasi ne tik į žmonių, bet ir gyvūnų kraują. Pradžioje uodo įkandimo nejaučiame, vėliau
dėl kraują skystinančių medžiagų turinčių seilių atsiranda odos alerginės reakcijos. Atsiranda
niežėjimas, paraudimas. Šie nemalonūs simptomai ilgainiui pranyksta, tačiau išlieka pavojus
dėl uodų seilėmis platinamų ligų, tokių kaip maliarija, juodligė, tuliaremija, bei daugelis
arbovirusinių ir transmisinių ligų.

Ko nemėgsta uodai. Uodai nemėgsta saulės spindulių, kaip teigia skelbimų portalų komentatoriai, vėjo gūsių, taip pat aštrių kvapų:
kvapniųjų citrinžolių, paprastųjų pelargonijų, citrinos, eukaliptų,levandos, pipirmetės,
anyžių, pomodorų. Keliaujant į gamtą galima pasirinkti paminėtų augalų eterinių aliejų.
Nebūtina tepti kūną. Galima jais sudrėkinti drabužius, ar jų vietas prie atvirų kūno dalių.
Nebloga priemonė yra česnakas. Jo kvapo taip pat uodai vengia.

Erkės
Erkių pavojus yra gerai žinomas ir dauga aptarinėjamas internete. Jų platinamos ligos
ypač pavojingos – erkinis encefalitas, laimo liga, bei kitos erjių platinamos ligos.
Didžiausias pavojus yra tas, kad erkę sunku pastebėti, o jos įkandimas ir įsisiurbimas nejaučiamas dėl
seilėse esančių nuskausminamų medžiagų. Ir nesvarbu erkės dydis, kuo mažesnė, tuo sunkiau ją pastebėti
ropojančią drabužiais.
Erkės tai pat kaip ir uodai mėgsta aukštą žolę ir lapuočių paunksmes. Ypač jei buvo nešalta
žiema, jos neiššąla, o esant rdėgnam pavasariui susidaro puikios sąlygos joms veistis.

Erkės dažniausiai įsisiurbia į minkštos odos audinius: kirkšnius, pažastis, kaklo srityje.
Kaip ir nuo uodų, prekyboje galima surasti erkes atbaidančių chemikalų, purškalų ir tepalų.
Beje, šunims labai gerai padada specialūs impregnuoti antkakliai. Jų galima rasti parduoduvėse ir net Lietuvos skelbimuose internete. Nors nei viena priemonė
neapsaugo idealiai. Todėl iškylaujant reikėtų vengti aukšos žolės ir pavėsio, tų vietų, kur
erkių populiacijos tikimybė yra didžiausia. Miške grybaujant ir uogaujant reikėtų dėvėti tinkamus
rūbus – užsegamas rankoves. Drabužio audinys turėtų būti ne nargas, o lygaus rašto, kad ropojančią
erkę būtų lengviau pastebėti. Kai kuriais atvejais drabuziu taisymas gali padėti išspręsti problemą, kai erkė gali ropoti per įplyšusį drabuzio plotą. Nebūtinai tai turi būti specialūs drabužiai, nors tokius net ir darbui skirtus (darbo drabužius) drabužius galima pasisiūti. Suprantama drabuziu siuvimas
yra atskira tema, tačiau prekyboje galima surasti tinkamų jau pasiūtų drabužių.
Tai aktualiau gal būtų sodybose besidarbuojantiems. Beje pagrindinė priemonė yra pavasarį sudeginami
pernykščiai medžių lapai ir kruopščiai pjaunama žolė. Žemoje, nušienautoje pievoje, kur gausu saulės,
erkės nesiveisia.

Erkės dažniausiai veisiasi kaip ir kiti gyvūnai – miske.