mieli lietuviai,

šiemet minėsime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. aš esu išties laiminga, kad mano gyvenime pasitaikė proga švęsti tokį jubiliejų. ir nors ne visada moku išrinkti tinkamiausią dovaną, bet jei jau man pavyksta, tai laukiu nesulaukiu to momento, kai ateis laikas ją įteikti. tiesa ta, jog dabar jaučiuosi kiek pasimetusi. ilgai galvojau ir brandinau savyje dovanos Lietuvai idėją ir iki pat šio momento nežinau, ar pataikysiu, tačiau aš geriau renkuosi šimtą kartų nepataikyti, bet bent jau pabandyti. o galbūt koks 101 kartas bus laimingas. todėl pradedu savo bloge tam tikrą įrašų ciklą, kuris vadinsis labai paprastai „myliu tave, Lietuva!“ ir tai bus mano dovana Lietuvai.

patikėkite, manyje yra ir buvo šimtas abejonių, tačiau suprasdama, kad nedaryti visada bus daug lengviau nei daryti; suprasdama, kad nepabandžiusi niekuomet nesužinosiu, kas būtų iš to išėję; suprasdama, kad bet kokia idėja, kuri kyla iš meilės, privalo išvysti pasaulį; suprasdama, kad jausmas, jog esu tam tobulai subrendusi, gali niekada neateiti; ir paskatinta pačių brangiausių draugų, aš ryšiuosi šiam žingsniui.

„myliu tave, Lietuva!“ bus ne tik mano, bet ir kitų žmonių jausmai, istorijos ir mintys, kurių bendras tikslas yra sužadinti meilę ir paisididžiavimą Lietuvai. „myliu tave, Lietuva“ bus apie tai, kad Lietuva yra geriausia šalis lietuviui gyventi, kurti ir mylėti. „myliu tave, Lietuva“ skatins bent pagalvoti apie sugrįžimą tuos, kurie iš čia išvyko. „myliu tave, Lietuva“ - tai mano ir jūsų dovana Lietuvai.

aš tikrai labai bijau. bet žinokite, ne kartą gyvenime esu labai artimiems žmonėms rašiusi laiškus ir paskui juos skaičiusi prie gimtadienio stalo. visada balsas virpėdavo, o širdis daužydavosi, nors atrodo, kad visi čia savi ir pozityviai nusiteikę, bet kažkas yra, kad negali be jausmų pasakyti tų žodžių, kuriuos parašei su tokia didele meile ir padėka. matyt, čia kažkas panašaus.

kreipiuosi į jus: jeigu turite ir norite kažką papasakoti, kas galėtų įkvėpti ir kitus, jeigu jūs jaučiate meilę Lietuvai ir norite ja dalintis, jeigu jūsų močiutės ir seneliai kažkada pasakojo širdį virpinančias istorijas apie kovą už Nepriklausomybę ar meilę laisvei, tai nebijokite man raštelti. aš noriu įtraukti kuo daugiau bendraminčių ir galbūt tęsti šį projektą visą savo gyvenimą. rašykite man per feisbuką, el. paštu, arba tiesiog bloge paspauskite viršuje esantį „apie, kontaktai'“ ir ten užpildykite žinutės formą. lauksiu ir džiūgausiu dėl kiekvieno, tad labai prašau nebijoti:)

su meile lietuviams ir Lietuvai,

Ona