Anglijoje girdėjau tokį pasakojimą Apie moterį, kuri ėjo klausti vikaro patarimo apie tai, kaip nutildyti neramią sąžinę.
Vikaras puikiausiai žinojo, kad moteris – tikrų tikriausias gandonešis: liežuviu ji buvo nuplakusi beveik visus savo kaimo gyventojus.
„Kaip galėčiau kompensuoti tą žalą?“ - klausė ji.
Vikaras atsakė: „Jei iš tikro norite nuraminti sąžinę, paimkite maišą žąsies pūkų ir palikite po vieną pūką prie durų žmonių, kuriuos apkalbėjote.“
Kai moteris tai atliko, ji sugrįžo pas vikarą.
„Ar tai ir viskas?“
„Ne“, - atsakė išmintingasis dvasininkas. „Dabar eikit, surankiokit visus tuos pūkus ir atneškite man.“
Po ilgo laiko moteris grįžo tuščiomis.
„Vėjas juos visus išnešiojo“, - paaiškino ji.
Vikaras į tai atsakė: „Miela moteriške, panašiai yra ir su paskalomis. Bjaurų žodį lengva ištarti, bet kartą ištaręs jau nebesusigrąžinsi.“

Iš "Day By Day With Billy Graham".