Kaip jaučiasi Daug pasiekęs žmogus gyvenimo pabaigoje? Taip, Kaip ir tas, kuris nieko nepasiekęs. Prieš mirtį ir tą, kas vyksta po jos, - visi lygūs. Nepriklausomai ar tu baltas, ar juodaodis, ar išsilavinęs ir daug knygų perskaitęs, ar visiškas beraštis, ar turtingas, ar elgeta, ar valgei mėsą, ar buvai vegetaras. Visi kūnai vienodai pūva. Visų sielos negrįžtamai stoja akistaton prieš Kūrėją.

Styvas Džobsas buvo vienas sėkmingiausių savo amžiaus kūrėju, inovatoriumi, pasaulinės kompanijos įkūrėju, žmogumi, įkvėpusių daugelį. Tačiau jis nebuvo tuo, kuris rado būdą pabėgti nuo mirties.
Neužilgo iki savo mirties, Styvas dalinosi savo išgyvenimais:

"Aš pasiekiau sėkmės viršūnę versle.
Kitų akyse, mano gyvenimas buvo sėkmės simboliu.
Tačiau be darbo, turėjau mažai gyvenimo džiaugsmo. Galų gale, mano turtas - tai ne daugiau, nei faktas prie kurio jau pripratau.
Šiuo momentu, guliu lovoje ligoninėje ir prisimindamas visą savo gyvenimą, aš suvokiu, kad visos pagyros ir turtai, nuo kurių buvau toks išdidus, tapo kažkuo nereikšmingu palyginus su neišvengiama mirtimi.
Tamsoje, kuomet žiūriu į žalią švieselę ant dirbtinio kvėpavimo aparato ir girdžiu visus mechanikos garsus, aš jaučiu mirties artumo kvėpavimą.
Tik dabar, kai turiu pakankamai pinigų visam likusiam gyvenimui, aš suprantu, kad turėtume sekti kitais tikslais, kurie nesusiję su turtais.
Turi būti kažkas žymiai svarbesnio: pavyzdžiui, pasakojimai apie meilę, menas, mano vaikystės svajonės..."