Nepaisant to, kad Huawei yra laikoma grėsme Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, ji tebėra didžiausia tinklo įrangos tiekėja pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje bevielio ryšio paslaugų teikėjams neleidžiama naudoti bendrovės įrangos 5G tinklams kurti. Taip yra todėl, kad įmonė gali būti priversta rinkti žvalgybos duomenis (kitaip tariant, šnipus) Kinijos komunistų vyriausybės vardu, jei tai yra paprašoma.
Šalys sudaro 40 proc. pasaulinio BVP, o jų operatoriai naudoja „Huawei“ tinklo įrangą naujos kartos bevieliams ryšiams, todėl bendrovė daug lėšų išleidžia Moksliniams Tyrimams ir plėtrai. Pasak „Bloomberg“, „Huawei“ praėjusiais metais moksliniams tyrimams išleido 15,3 mlrd. JAV dolerių, o tai du kartus daugiau nei prieš penkerius metus.
Tarp dešimties didžiausių pasaulyje įmonių, pagrįstų MTTP išlaidomis, tik viena paskirstė lėšas tokio tipo išlaidoms greičiau nei „Huawei“. Tai – „Amazon“. „Huawei“ mokslinių tyrimų biudžetas, palyginti su 2014 m., išaugo 149%, tuo tarpu „Amazon“ per tą patį laikotarpį išaugo 210%. Tiesą sakant, „Huawei“ buvo tik ketvirta pagal dydį mokslinių tyrimų ir plėtros bendrovė praėjusiais metais, antra tik „Amazon“ (28,8 mlrd. JAV dolerių), „Alphabet“ (21,4 mlrd. JAV dolerių) ir „Samsung“ (16,7 mlrd. JAV dolerių). „Apple“ užėmė septintą vietą, po to, kai 2018 m. prarado 14,2 mlrd. dolerių.
Kitaip tariant, praėjusiais metais „Huawei“ tyrimams skyrė 14 proc. savo pajamų, nusileido „Alphabet“ (16%). „Samsung“ išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai 2018 m. sudarė 8 proc., o „Apple“ – 5 proc.
Didelės išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai lemia naujoves
Kai kurie iš šių skaičių gali paaiškinti, kodėl tikimasi, kad iki kitų metų „Huawei“ gali tapti didžiausiu pasaulyje išmaniuoju telefonu gamintoju; praėjusiais metais buvo išleista daugiau nei 200 milijonų telefonų, ir tai leido užimti trečią vietą po „Samsung“ ir „Apple“. Skatindama aukštas mokslinių tyrimų išlaidas, bendrovė pristatė kai kurias naujoves, nukopijuotas iš kitų kompanijų, gaminančių išmaniuosius telefonus.
Pavyzdžiui, „Huawei P20 Pro“ buvo pirmas telefonas, kuriame buvo įdiegta trigubo fotoaparato kamera, o „Mate 20 Pro“ turėjo grįžtamojo belaidžio įkrovimo funkciją, leidžianti telefoną naudoti, kaip bevielį įkrovimo skydelį. Štai ką „Samsung“ nukopijavo naujajai „Galaxy S10“ linijai (ji vadinama „PowerShare“), „Apple iPhone 2019“ modeliai (galbūt tik su OLED įrenginiais) pasiūlys tą pačią funkciją.
Ir galbūt ne taip svarbu, kaip ir kitos išmaniųjų telefonų funkcijos: kai praėjusiais metais „Huawei“ pristatė savo P20 linijos gradiento apdailą, kiti gamintojai greitai pasiūlė savo naujus modelius su tokia pat išvaizda.
Kartais kompanijos bando būti pernelyg novatoriškais
„P30 Pro“ turi „AI“ funkciją, vadinamą „Moon Mode“ („Mėnulio režimas“), kuris leidžia naudotojams užfiksuoti artimiausius mėnulio vaizdus, naudojant „P30 Pro“ hibridines mastelio galimybes. Tačiau mokslininkai neseniai atskleidė, kad telefonas prideda vaizdus iš anksčiau paskelbtų Mėnulio nuotraukų, kad užpildytų sritys, kurios nepasirodė naudotojo fotografijoje.
Tai tik įrodo, jei įmonė, kuri išleidžia daug pinigų moksliniams tyrimams ir plėtrai, „pakyla ant mėnulio“, kai kuriais atvejais tikslas nepavyksta.
Tai, kad „Huawei“ vaidina didžiulį vaidmenį kuriant 5G tinklus daugelyje šalių, sukelia JAV vyriausybės nepatenkinimą. Didesnis duomenų perdavimo greitis, kurį teikia 5G, padės skatinti daugelio šalių ekonomiką ir kurti naujas įmones bei paslaugas, apie ką net negalime galvoti dabar, įskaitant automobilių be vairuotojo naudojimą. Bendrovė neigia, kad galėtų naudoti bet kokio tipo galimybes, galinčias siųsti informaciją komunistinei valdžiai. Ir nors tai gali būti tiesa, kita didžiulė problema yra ta, kad, kai tik 5G taps plačiai paplitęs, „Huawei“ galės išjungti visus šiuos tinklus Pekino kryptimi.
The post Štai kodėl „Huawei“ novatoriškesnė kompanija nei „Apple“ appeared first on Mobiliejitelefonai.lt.
