Mums įprastos, tradicinės šv. Kalėdos kiekvienoje šalyje yra suprantamos vis kitaip: tai lėmė istorija, politika, kultūra, aplinkinių šalių įtaka bei daugelis kitų veiksnių. Tad artėjant pačiai gražiausiai metų šventei, norime nors trumpam žvilgtelėti į kartais mums tolimas, tačiau labai įdomias kalėdines „virtuves“.

GRAIKIJA

• Vietoj Kalėdų eglutės čia auginamos Kalėdų rožės „Ellebore“ arba pastatomas dubenėlis su vandeniu. Dubenėlis papuošiamas baziliko šakelėmis ir kiekvieną dieną vienas iš šeimos narių, pamerkęs kryželį bei baziliko šakelę, apšlaksto namus.
• Dovanos dalijamos sausio 1 d. (šv. Baziliko dieną).
• Manoma, kad Kalėdiniu laikotarpiu šalyje siaučia mitinės būtybės („Kallikantzaroi“, kaukai, gremlinai bei kiti pikti padarai), o namiškiai, siekiant jų atsikratyti, per naktį palieka rusenantį židinį arba virš jo pakabina apatinį kaukolės žandikaulį, o ant durų pakabina kiaurasamtį.

BULGARIJA

• Šioje šalyje yra svarbi kalėdautojų tradicija. Dažniausiai jais tampa viengungiai arba susižadėję vyrai, kurie apsirengia vilnoniais rūbais, nešasi spalvotas lazdeles ir giedodami vaikšto po namus, tokiu būdu baidydami piktuosius padarus. Beje, kalėdautojai privalo judėti Rytų kryptimi.

ISPANIJA

• Per šv. Kalėdas Ispanijoje šeimos nariai užrašo savo vardus ant lapelių ir visus juos sudeda į vieną dubenį. Vėliau iš visų lapelių ištraukiami tik du – manoma, kad šie du žmonės likusius metus itin rūpinsis vienas kitu.
• Viena iš tradicinių dekoracijų yra šmaikšti statulėlė „Caganer“. Statulėlė vaizduoja atsitūpusį žmogų, kuris ruošiasi tuštintis. Dažniausiai tai būna piemuo, tačiau pastaruoju metu vaizduojami ir garsūs žmonės.
• Granadoje prieš šv. Kalėdas žmonės šokinėja per laužus, tikėdami, jog taip apsisaugos nuo ligų.

VOKIETIJA

• Būtent šioje šalyje atsirado tradicija ant palangių įžiebti žvakes.
• Vokietijoje (taip pat ir Austrijoje bei Švedijoje) manoma, jog su Kalėdų Seneliu vaikšto ir piktas padaras, kuris atgraso vaikus būti blogiems.

ITALIJA

• Per Kalėdas visi šeimos nariai sudeda dovanas į dubenį ir pastato po eglute. Vėliau kiekvienas išsirenka sau dovaną. Įdomu tai, kad dovanos būna tam tikros tematikos bei spalvos.

OLANDIJA

• Olandiškasis Kalėdų Senelis yra ne iš Laplandijos, bet iš Ispanijos, ir pas vaikus per Kalėdas jis skuba garlaiviu. Taip pat Kalėdų senelis turi padėjėją – Juodąjį Piterį.

ČEKIJA

• Čekai gamina ypatingą vakarienę, kuri mėgina privilioti auksinę kiaulę.
• Gruodžio 4 d. merginos merkia vyšnios šakelę ir mano, jog jei ši pražys per šventes, jos ištekės kitais metais.

UKRAINA

• Ukrainiečiai kalėdines eglutes dekoruoja voratinkliais. Manoma, jog per šventes stebuklingas voras apsilankys pas vargingai gyvenančią šeimą ir jų namai praturtės.

VENGRIJA, SLOVĖNIJA, AUSTRALIJA

• Šios tautos mano, jog velnias padeda Kalėdų Seneliui ieškoti blogų vaikų, o kai juos randa – pagrobia ir gabena į savo karalystę valgyti velniškos vakarienės. Mitas toks gajus, kad kurie vyrai persirengia velniu ir gąsdina vaikus.
• Eglutės puošiamos sausainiais bei saldainiais. Kūčių vakarą jie suvalgomi, tačiau paliekami spalvoti popierėliai, kad nedingtų visos eglutės dekoracijos.
• Australai per šventes nevalgo karšto maisto – net pagrindinis patiekalas yra patiekiamas šaltas. Taip pat australai išsiskiria tuo, kad Kalėdų Senelio palydą sudaro ne elniai, o kengūros.

ŠVEDIJA

• Javlėje jau daugiau nei 40 metų yra statoma milžiniška Kalėdų ožio skulptūra iš šieno. Lygiai tiek metų kas nors ją mėgina padegti ir tai jau laikoma savotiška tradicija. Padegėjai nebijo nė teisėsaugos – už ožio padegimą gresia net sėsti į kalėjimą.
• Gruodžio 13 d. vyriausioji švedų šeimos dukra pasipuošia balta suknele bei vainiku su 7 degančiomis žvakėmis. Taip apsirengusi ji neša tėvams pusryčius.
• Per Kūčias, priešingai nei Lietuvoje, švedai valgo mėsą, o viename iš valgių – ryžių pudinge – yra paslepiamas riešutas. Tikima, kad jį radęs kitais metais ves / ištekės.

ANGLIJA

• Panašiai kaip ir Švedijoje, Anglijoje per Kūčias valgoma mėsa, o pyrage paslėpdama moneta. Radęs ją, gali būti tikras, kad išsipildys didžiausias jo noras.

NORVEGIJA

• Čia taip pat tikima mistiniais padarais, siautėjančiais per Kalėdas. Bijoma vaiduoklių ir ypač raganų, kurios vagia šluotas. Dėl to namuose yra slepiamos šluotos, o vyrai lauke medžiokliniu šautuvu kelissyk iššauna, taip norėdami atbaidyti visas piktąsias dvasias.

TURKIJA

• Turkams Kalėdos asocijuojasi su azartu – šventiniu laikotarpiu tradiciškai perkami loterijos bilietai, namuose organizuojami įvairūs loto. Manoma, kad tuos, kurie laimi per Kalėdas, visus metus lydės laimė.

AFRIKA

• Kenijoje pribarstoma dirbtinio sniego, o palmės dekoruojamos lemputėmis.
• Neturtinguose regionuose žmonės vieni kitiems dovanoja praktiškas dovanas – buities, higienos prekes, drabužius.
• Etiopijoje keistis dovanomis nėra įprasta. Tačiau Kalėdos yra švenčiamos bažnyčiose, kur vyrai ir moterys stovi atskirai vieni nuo kitų. Pamaldos trunka tris valandas, jų metu visi žmonės stovi.

PRANCŪZIJA

• Prancūziškojo Kalėdų Senelio apdarai skiriasi nuo mums įprastų – švarkas su kelnėmis yra pakeisto ilgu, raudonu chalatu bei trikampe kepure.
• Vaikai batukus palieka už durų, tikėdamiesi ryte rasti juos pilnus dovanų.

ESTIJA

• Panašiai kaip ir Prancūzijoje, estai vaikai palieka savo batukus, kad šie būtų prikimšti saldumynų, tačiau avalynę jie padeda ne lauke, už durų, o ant palangės.
• Gruodžio 24 d. Estijoje yra nedarbo diena.

MEKSIKA

• Kai kuriuose Meksikos regionuose pagrindinis Kalėdų patiekalas yra „Tamales“ kukurūzai, įdaryti mėsa ir miltais.
• Vaikams šauniausia šventės dalis – pinjata, kuri būna pilna saldumynų.